penktadienis, gruodžio 19, 2008

Emilija pasakoja.

šią mergaitę pastąrąjį mėnesi buvo netaip jau ir sunku pastebėti gatvėje, mat ji šiek tiek panaši į šviesoforą. ji mėgsta paprastumą, tačiau nevengia ekstravagantiškų detalių. jau minėtąjį pastąrąjį mėnesį tai - plaukų spalva. na, ar jau žinote, kas ji? taip, tai JI! rožinė mergaitė, kurią daug kas geriau žino, kaip mūką, o ne tikruoju vardu ;)




Vardas: Emilija-Kotryna (paprastiems žmonėms - Emilija arba Ema, draugams - mūkas);
gimė: 1993 m. gegužės 18 d. maža, bet garsiai rėkdama;
mokosi: Vilniaus licėjaus 1a klasėje (biocheminėje pakraipoje);
laisvalaikiu: lanko Mažąją teatro ir "Skalvijos" kino akademijas, yra fakyrė, geru oru šaudo iš lanko ir jodinėja, yra skautė ir, savaime suprantama, ateitininkė (pastaruosius du dalykus gana neblogai sekasi derinti, nors kartais atrodo, kad skautai ir ateitininkai susitaria visus renginius daryti tuo pačiu metu);
mėgsta: istorijos, biologijos, anglų ir lietuvių kalbų pamokas, teatrą (ypač - vaidinti), gerus filmus (pvz. F. Fellini), dainuoti sutartines su draugėmis, rubiko kubą, arbatą (ypač žalią) ir kavą (ypač tą, kurią duoda Coffee Inn kavinėse), fakyrus ir visas kitas aukščiau išvardintas veiklas, skaityti, būti gamtoj, sijonus, keliauti, groti fortepijonu, viską užsirašinėti (turiu bent tris dienoraščius), plikledį (nes labai smagu čiuožinėt) ir čiuožinėt ant ledo (kažkada mokiausi dailiojo čiuožimo), anime...ir šiaip dar daug ką;
nemėgsta: Senamiesčio teatro (dėl asmeninės antipatijos tokiai vienai tetai), matematikos ir chemijos pamokų (nes nesiseka spręsti uždavinius), anksti keltis, tvarkytis (yra BAISIAI netvarkinga), monotonijos, šaltojo metų laiko, plikledžio (nes labai skauda, kai nukrenti);
kai užaugs: bus didelė ir protinga;
o dar... dar mėgstu girtis ir kalbas - suprantu lenkiškai (tėtis išmokė); suprantu ir šneku rusiškai (pati išmokau), vokiškai (mokykloj moko), angliškai (irgi mokykloj) ir lietuviškai (nepatikėsit, bet irgi pati)l; keletą sakinių galiu suregzti ir suprasti japoniškai, itališkai, prancūziškai. mane dažniausiai galima sutikti Coffee Inn arba Smaragdo Mieste. visada kalbu labai garsiai, kone rėkiu, o po to dažniausiai neprakalbu. ir dar, visada kalbu daug. netgi, sakyčiau, LABAI DAUG.

ačiū už dėmesį :)

Komentarų nėra: