penktadienis, gruodžio 12, 2008

MAČIAU:

Anksčiau taip pat mačiau, tačiau kažkaip
neįsidėmėdavau, o šitą rudenį tikrai, tikrai
mačiau,
kaip žmonės kasasi į žemę, nužerdami

nugeltusius lapus. Paskui atsigula į tokią keistą
dėžę. Neužsikloja. Kiti ateina dar, padėdami
įlįsti. Kunigas su kryžium ir stula, ir giesmės,
lapai, kaukšt kaukšt (gal ausyse) plaktukas.
Ir – vėl užsižeria tais lapais, pasidėdami –
pauostymui gėlių.

1995.IX

Geda, Sigitas. Jotvingių mišios: Eilėraščiai. – Vilnius: Andrena, 1997.

2 komentarai:

Jūratėlė rašė...

Įdomus eilėraštis.

Ūla rašė...

labai keista advento laikotarpiu skaityt eilerasti apie mirti, bet man patiko